Bronchinė astma – tai lėtinė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti dusulio ir kosulio priepuoliais, apsunkintu kvėpavimu. Ja serga apie 5% žmonių ir sergamumas didėja visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Apie 50 proc. bronchinių astmų prasideda vaikystėje, pusė atvejų išryškėja iki 10 metų. Berniukai serga du kartus dažniau nei mergaitės, bet apie 30 gyvenimo metus sergamumo dažnis susilygina. Šia liga dažniau sergama išsivysčiusiose šalyse. Manoma, kad tai lemia greita urbanizacija.
Manoma, kad bronchinės astmos atsiradimui bei paūmėjimui svarbi vidinių ir išorinių veiksnių sąveika. Vidiniai veiksniai – tai įvairūs paveldėti, įgimti ar įgyti biologiniai defektai. Išoriniai veiksniai: neinfekciniai alergenai – žiedadulkės, gamybos dulkės ir kvapai, maisto alergenai, namų dulkių erkių alergenai, vabzdžių ir gyvulinės kilmės alergenai; infekciniai: virusai, bakterijos, mielių ir pelėsių grybeliai, mechaniniai ir cheminiai dirgikliai: metalo, medienos, medvilnės, silikatinės dulkės, rūgščių-šarmų garai, dūmai; metereologiniai ir fiziniai veiksniai: oro, drėgmės, temperatūros kitimai, barometro slėgio ir žemės magnetinio lauko svyravimai, fizinis krūvis. Medikamentai: ypač aspirinas ir kiti nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, antibiotikai ir kt. Taip pat- neuropsichiniai stresiniai faktoriai.
Bronchinės astmos rizikos veiksniai yra astma sergantys ar alergiški asmenys šeimoje, kitos alerginės ligos: šienligė, atopinis dermatitas, maisto alergija, dažnos kvėpavimo takų infekcijos (virusai, bakterijos, grybeliai), tabako rūkymas (taip pat ir pasyvus – buvimas šalia rūkančiųjų), oro teršalai (padidėjusi automobilių išmetamųjų dujų koncentracija).
Ligos simptomai Staiga ir ūmiai prasideda dusulio priepuolis; apsunkintas kvėpavimas, spaudimo, gniaužimo, veržimo jausmas krūtinėje; sutrinka miegas. Taip pat sausas, įkyrus kosulys, su dažniausiai naktiniais dusulio priepuoliais bei švokštimu, švilpimu krūtinėje, triukšmingu kvėpavimu, nerimu. Sergančiojo būklė pablogėja naktimis, anksti ryte. Dažnai būna gera savijauta tarp priepuolių.
Norint išvengti ligos priepuolio, reikėtų vengti astmą provokuojančių veiksnių. Iš gyvenamosios aplinkos pašalinti naminius gyvūnėlius, kuriems esate alergiški Jūs arba vaikas, taip pat kailinius užtiesalus. Pakeisti pūkines pagalves, antklodes, čiužinius į sintetinius.
Kas savaitę keisti patalynę, o skalbiant ją virinti aukštoje temperatūroje, kad žūtų namų dulkių erkės. Namuose drėgmė turėtų būti ne daugiau 50 %, nes namų dulkių erkės ir pelėsiai nesidaugina sausoje aplinkoje. Taip pat reikėtų naudoti siurblius su filtrais, kad siurbiant dulkės nepakiltų į orą. Augalų žydėjimo metu, rytais, tarp 5 ir 10 val., uždarykite langus, neikite į lauką, nes šiomis valandomis ore daugiausiai žiedadulkių ir teršalų. Venkite kontakto su chemikalų garais ir, svarbiausia, su tabako dūmais.Venkite maisto produktų, kurie praeityje jums buvo sukėlę alerginę reakciją.
Bronchinė astma – gydoma medikametais. Ji neišgydoma, tačiau laikantis gydytojo nurodymų ir naudingų patarimų, galima susilpninti jos simptomus ir gyventi kokybiškai.
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Neinfekcinių ligų profilaktikos skyrius pagal: www.who.com, www.bronchineastma.lt
